I dalis: Artojai

Kad sėkla sudygtų, kad augtų, kad duotų vaisių, ji turi patekti į gerai paruoštą dirvą. Kas ir kaip ruošė dirvą „Kupolės“ medžiui?

1973 m. lapkričio mėn. tarptautinės studentų dienos proga Lietuvos veterinarijos akademijoje įvyko pirmoji etnografinė vakaronė, kurią vedė Kauno politechnikos instituto studentai. Po minėtos vakaronės LVA chemijos docentės Remigijos Bukaveckienės iniciatyva prie LVA visuomeninių profesijų fakulteto pradėjo veikti kraštotyros darbo organizatorių skyrius.

Kraštotyrininkai trečiadieniais darydavo susirinkimus, pokalbiams kviesdavo žinomus kultūros veikėjus, organizavo pažintines keliones. Dažnas šių kelionių gidas buvo žymus menotyrininkas prof. Klemensas Čerbulėnas. Trečiadienio susirinkimų dalimi vėliau tapo lietuvių liaudies dainų mokymasis.

Nuo 1977 m. kraštotyrininkus mokyti dainų ateidavo Veronika Povilionienė. Ji padėjo LVA dramos būrelio vadovui A. Tarasevičiui paruošti Justino Marcinkevičiaus poemos „Devyni broliai“ inscenizavimą, kur dainavo ir ji pati, ir kraštotyrininkai.

Kraštotyrininkai organizavo vakarones, mokėsi lietuvių šokių, žaidimų. Vienu iš organizatorių ir R. Bukaveckienės padėjėjų buvo LVA docentas dr. Jonas Čepulis, į kraštotyros veiklą įtraukęs visą savo šeimą: dailininkę Vandą Čepulienę, dukrą Eloną ir sūnų Rytį. Aktyvūs kraštotyrininkai, renginių organizatoriai buvo LVA studentai Birutė Geroimaitė, Ričardas Gleiznys, Romas Bartkus ir daugelis kitų LVA studentų ir dėstytojų.

Per penkerius metus (1973 — 1978) LVA kraštotyrininkai suruošė apie 40 renginių — vakaronių bei koncertų.

II. Duobkasiai

Kraštotyrininkų veiklą nuolatos stebėjo komunistų partijos LVA biuro narys, atsakingas už ideologinį darbą, marksizmo katedros vedėjas Petras Bagackas. Prof. Jonas Čepulis savo prisiminimuose rašo: „Nežinojome, bet jautėme, kad veikia daug saugumo agentų ir smulkių informatorių. Bemaž po kiekvieno renginio išklausydavau P. Bagacko pastabas: per mažai socializmo idėjų, internacionalizmo, ateizmo, faktai neįvertiniti iš klasinių pozicijų ir panašiai. “

Po kraštotyrininkų suruoštos vakaronės, kurios metu mokytojas Andrius Dručkus pasakojo apie liaudies meną ir rodė lietuviškų kryžių ir koplytstulpių skaidres, doc. R. Bukaveckienė buvo iškviesta į akademijos partinį biurą ir oficialiai atsisakė vadovauti kraštotyrininkams. Vadovu dar kurį laiką liko doc. J. Čepulis. Tačiau 1978 rugsėjo 1d. pas jį užėjęs P. Bagackas pereiškė, kad jokių folkloro ir kraštotyros renginių akademijoje daugiau nebūtų. „Tai įsakymas, kuris turi būti ne svarstomas, o tik vykdomas.“ Nuo 1978 m. dainos akademijoje nutilo. Atkakliausieji ansambliečiai rinkdavosi sutartose vietose už akademijos ribų. Jų globėja buvo chemijos katedros laborantė Onutė Gaidamavičiūtė.

O tais pačiais 1978 m. Kaišiadoryse veterinarijos mokslinio tyrimo institute mokslinio sekretoriaus A. Bernatonio iniciatyva įsikūrė folkloro ansamblis „Verpeta“.

III. „Kupolės“ gimimas

1982 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Vidaus ligų katedroje pradėjo dirbti konkursą laimėjęs doc. dr. Antanas Bernatonis. Tuometinis LVA rektorius prof. Rimantas Karazija neprieštaravo, kad būtų įkurtas studentų folkloro ansamblis. Tik patarė konsultuotis su marksizmo katedros vedėju P. Bagacku.

Paskelbus apie priėmimą studentų bendrabučio salė vos sutalpino norinčius dalyvauti būsimo ansamblio veikloje. Įsiliejo ir pogrindyje buvę kraštotyrininkai, O. Gaidamavičiūtės globotiniai.

Prasidėjo intensyvios repeticijos, pokalbiai įvairiomis folkloro temomis. Ansambliečiai mokėsi dainuoti, šokti. Jų noras buvo begalinis. Visi labai stengėsi. Repeticijos vyko po paskaitų, vakarais po 2-3 valandas 2-3 kartus per savaitę. Nuo pat pirmosios repeticijos ansamblio veikloje aktyviai dalyvavo studentai: Zigmas Kalesinskas, suvalkietis nuo Kalvarijos, Algirdas Breidokas, aukštaitis iš Švenčionėlių, dzūkaitės nuo Punios Rasa Petkevičiūtė ir Eugenija Jusaitė, varėniškė Elytė Žeimytė, žemaitės Zita Žulkutė ir Vilija Kontrimaitė. Jie buvo pirmieji organizatoriai, ansamblio kūrėjai, vadovo pagalbininkai.

Ruošėmės pirmajam koncertui , kuris įvyko 1983 m. balandžio mėn. 23 d. Kaišiadorių antrojoje vidurinėje mokykloje, kur vyko tradicinė mokyklos šventė „Poezijos pavasarėlis“. Ši data ir laikoma „Kupolės“ gimtadieniu.