You are here

Vladas: mano dienoraštis

Kodėl vadovauja batas?

Batka vadinti madinga kažkodėl vien Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką — keista, žargoniškas žodis, kurio reikšmės niekas nežino, bet dėl to nerausta. O gal vis dėlto kas nors žino? Mongolų Aukso ordos chaną Batijų tai kai kas dar yra girdėjęs, bet ką bendrine prasme reiškęs pradinis ir kokios kalbos šis žodis? Patikrinkite mano išvadą: https://az.on.lt/batka

Algirdas viedys vadas batius

Kokia gi buvo indoeuropiečių tautybė?

Jei mano istorinės kalbotyros ir istorinės geografijos tyrimai „Gintaras“, „Gauniai“, „Vilkiai“, „Velykos“, „Juoninės“, „Lietuvio būdas“, jeigu ir ruso Iljos Tarasovo „Lietuvių Maskva“ buvo per menkas dirgiklis sužadinti moksliniam ir tautiniam orumui, tai nuo kito ruso istorinės kalbotyros ir geografijos išvadų „maža nepasi­rodys“. Rusijos valstybinio Prieamūrės Šolom Aleichemo universiteto mokslinis žurnalas „Postulatas“ 2020 m. 6 nr. išleido Uralo, Sibiro ir Tolimųjų Rytų — t. y. visos šiaurinės Azijos nuo Altajaus ir Amūro imtinai senųjų vandenvardžių kilmės ir buvusios jų lietuviškos reikšmės mokslinio tyrimo apžvalgą: //on.lt/indoeuropieciu-tautybe

Audronė Mickutė: Paparčio žiedas

Lietuvių Maskva

Ilja Tarasovas (Илья Тарасов) apie Maskvos lietuvių kultūrą ir laisvės kovas:
https://on.lt/lietuviu-maskva

Santrauka: Vidurio Rusijoje vietiniai lietuviai pirmajame tūkstantmetyje gyveno turtingai, laisvų ūkininkų valsčiais laikėsi ilgai ir atkakliai, Volgos ir Okos tarpupyje iki XV amžiaus nepripažino su krikščionybe brukamos feodalinės vergovės. Atmintis apie litvinus, galinius, galius, galindus, galietius (Голѧдь), apie Lietuvą (Литва) Pamaskvėje buvo gyva dar ir XIX amžiuje. Daugelis iš metraščiuose aprašytų XIII amžiaus Litvos antpuolių buvo ne iš tolimo Pabaltijo, o vietinių lietuvių nepriklausomybės kovos.

Išvada: Maskoliai — ne mongoloidai, o apkrikštinti ir suslavinti lietuviai.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės „Amžina garbė tautos didvyriams“:

Audronė Mickutė tautos didvyriams

Balsio U→Y virsmas

Vasario šešioliktosios išvakarėse spėjau išbaigti istorinės gramatikos balsių dalį. Paskutinis jos skyrius — apie U→Y raidą //az.on.lt/balsis-u-y

Υ ψιλον - upsilon

Balsio A÷O apsivertimas

Balsių A ir O apsivertimo kalbose būdingi pavyzdžiai, vardų atitikmenys, priesagų dėsningumai https://az.on.lt/balsis-a-o

Balsio A-O apvertimas

Balsio E→A raidos dėsnis

Balsių A ÷ E kaitos ir virsmo krypties istorinė gramatika: https://az.on.lt/balsis-e-a

Balsių įtampos priklausomybė nuo liežiuvio padėties

Nebe nosinės priesagos

Pavyko išrišti bene painiausią istorinėje gramatikoje klausimą — išnarpliojau dvigubų nosinių priesagų naikos padarinius, skirtingus latviško, germaniško ir slaviško nutautėjimo srityse:

Nehrung und Elbing

Niaura ir veido olos sodriam susigiedojimui

Sueigos, pasitarimai, vieši pasisakymai dabar vyksta tik per mikrofoną ir garso stiprintuvus. Net karininkai, orkestrų vadovai, patys dainininkai, ne tik įrašinėdami, bet ir koncertuodami tiesiogiai žmonėms gyvai, vis tiek dainuoja į mikrofonus garso operatoriui, kuris, nuslopinęs ydas ir triukšmą, pareguliavęs ir papildęs efektais, perduoda elektrinį signalą į garso atkūrimo ir stiprinimo rezonatorius. Esame praradę ir pamiršę protėvių išugdytą kultūrinio žmogaus savybę, mikrofonas jau tapęs šiuolaikinių nevisaverčių neįgalių luošių ramentu, kuriuo niekas nebesigėdija.

Veido olos - antys sinusai

Juoninės

Nagrinėdamas „Senovinės prancūzų kalbos gramatiką“, vakar išvydau atsakymą į ilgai mane kamavusį klausimą — kas per žodis juonys, iš kurio kilę tiek daug senų vardažodžių: Yannis Janis, Jonis, Jonas; Joao; Ioan, Joan, Johan, John, Jon, Jan, Juan, Jean (Chuanas, Žanas, Džonis); Иван, Ivans, Ivona, Jvanis, Jvana; Hans, Hanna; Joana, Janina; Anna, Ona. Paaiškinimą ir įrodymus išguldžiau mokslo talkai pradėtame kalbų raidos žinyne:
https://az.on.lt/juonines

Vasaros saulėgrįžos, merginų kaupuoliavimo šventę Kaupuolę (Kaupolę, Kupolę) vadinome ir raitelių vaikinų Juoninėmis daug anksčiau už krikščionybę. Ir patį birželį Juonių mėnesiu vadino dar senovės graikai (Ιουνιος), romėnai (Junius).

Mūsų vėliavoje tautos gynėjo vėle pavaizduotas ne senis išminčius aiškiaregys viedys (suprastinta tartimi vytis, vyčas), o atvirkščiai: raitas karžygys jaunuolis — dar nevedęs vaikinas juonys jaunius gaunius kaunius kuinius.

Kaunius gaunius jaunius juonys

Istorinė kalbotyra

Kol tautos milžinai didvyriškai grūmėsi grožio varžybose dėl Lietuvos prezidento sosto, spėjau įveikti tikrą žygdarbį — suklojau istorinės kalbotyros mokslo pamatus: šiemet iki lygiadienio sutvėriau WWW leidyklą kalbotyros talkai ir per Velykas išleidau pirmąją kilmės žinyno „Lęgua“ dalį „Mokslinis metodas kalbotyroje“. Jį sudaro šeši skyriai.

  1. Tyrimas — parūpusio žodžio nagrinėjimo būdai: taisyklės ir būdingi klystkeliai.
  2. Šaltiniai — kilmės žodyno duomenų aibė ir šaltinių patikimumo vertinimas.
  3. Dėsniai — priklausomybių paieška ir padarinių neišvengiamumo įrodymas.
  4. Prielaidos — išvadai būtinų sąlygų apibrėžimas ir spėjimo atskleidimas.
  5. Priežastys — kalbos reiškinio ir jo pokyčio veiksnių išaiškinimas.
  6. Patikra — įžvalgos bendro sutikrinimo duomenys įvairiose pažinimo srityse.

Kilmės žodynų, lyginamosios kalbotyros, istorinės gramatikos ir kitų žinyno dalių ten dar tik metmenys, nors paieška būdingų žodžių užklausomis jau veikia: https://az.on.lt/.

Lęgua -kilmės žinynas kalbotyros talkai

Puslapiai

Subscribe to RSS - Vladas: mano dienoraštis